VALDYMUI

Nors esame mokslininkai ir domimės įvariais fundamentalaus mokslo klausimais, mums taip pat svarbu kad mūsų vykdomi tyrimai būtų kuo labiau pritaikomi gyvenime, planuojant žuvų apsaugą, vandens telkinių ekosistemų priežiūrą, mėgėjišką žvejybą ir komercinių sugavimų limitus. Todėl siekiame bendradarbiauti su visomis organizacijomis kurios užsiima vandens ekosistemų valdymu – nuo ministerijų iki savivaldybių, ar vandens telkinių savininkų. Kokia informacija ir duomenys yra reikalingi jums? Susisiekite su mumis. Pagal galimybes bandysime atsakyti į jūsų klausimus. 

Šiuo metu vykdome tokius vandens ekosistemų valdymui vertingus tyrimus

Mėgėjiška žvejyba

Žvejų skaičiaus įvertinimas. Šiuo metu vykdome vykdome tyrimus žvejų skaičiaus įvertinimui Kauno mariose. Naudojame bepiločius orlaivius, vizualius tyrimus bei anoniminius asmeninių echolotų naudojimo duomenis. Iki 2021 vasario planuojame turėti detalų žvejų skaičiaus įvertinimą Kauno mariose. Per 2021 metus Kauno mariose sukurtą metodiką ir modelius išbandysime kitose Lietuvos vietovėse. Mūsų tikslas - turėti žvejų skaičiaus įvertinimą ir to įvertinimo tikslumo nustatymą visuose Lietuvos rajonuose. 

Žvejų sugavimų įvertinimas. Vien žvejų skaičiaus žinoti nepakanka, svarbu žinoti ir kiek žvejai vidutiniškai sugauna ir paleidžia žuvies. Vykdome lauko apklausas Kauno mariose ir renkame duomenis elektroniniu būdu iš žvejų anketų. Apibendrintus Kauno marių sugavimų duomenis planuojame paruošti iki 2021 pavasario, o apytisklų įvertinimą Lietuvai – iki 2021 metų galo. 

Tvarios mėgėjiškos žvejybos propagavimas. Prisidedame ruošiant populiarią medžiagą apie tvarią žvejybą – iliustruotos žvejybos taisyklės, video apie tai kaip saugiai paleisti žuvį, populiarūs straipsniai ir daugiau.

Žuvų gausumo ir rekomenduojamų sugavimų įvertinimas Kuršių ir Kauno mariose

Ilgamečių mokslinio monitoringo duomenų analizė ir abipendrinimas. Ilgamečiai tyrimų duomenys yra ypač svarbus mokslui ir valdymui, o Kauno ir Kuršių mariose reguliarūs moksliniai tyrimai yra vykdomi jau nuo XX amžiaus vidurio. Šiuo metu skaitmenizuojame senų mokslinių tyrimų duomenis, ir standartizuojame palyginimą su paskutinių dešimtečių GTC darbuotojų vykdytu monitoringu. Tuomet atliksime pagrindinių žuvų rūšių (karšio, plakio, starkio, kuojos, ešerių) gausumo ir dydžių analizę. Mūsų tikslas - įvertinti kaip keitėse Kauno ir Kuršių marių ekosistemos per paskutinius 80 metų ir kas pasikeitė uždraudus komercinę žvejybą Kauno mariose. Rezultatai bus pateikti šiame tinklapyje 2021 metų bėgyje. 

Kaip komercinė ir mėgėjiška žvejyba įtakoja žuvų gausumą Lietuvoje? Siekiame įvertinti kokioms žuvų rūšims komercinė ir mėgėjiška žvejyba daro didžiausią įtaka, ir ar ši įtaka yra didesnė nei natūralus žuvų populiacijų atsinaujimo greitis. Šiam tikslui naudosime duomenis apie žvejų mėgėjų skaičių ir sugavimus, komercinius sugavimus, ilgamečių tyrimų duomenis, bei įvairaus sudėtingumo žuvų išteklių įvertinimo modelius. Iki 2021 metų vidurio planuojame atlikti analizę su Kuršių ir Kauno marių duomenimis, ir pateikti modelius šio tinklapio skiltyje „Modeliai“. Mūsų tikslas – skaidrūs žuvų gausumo vertinimo būdai ir modeliai, kuriais tiek mokslininkai, tiek visuomenė galės įvertinti kaip dabartinis ir prognozuojamas žvejybos kiekis įtakoja žuvų gausumą ir žvejybos sėkmę. 2021-2022 metų bėgyje surengsime keletą seminarų paaiškinančių žuvų išteklių modelių privalumus ir trūkumus, ir jų pritaikymą vandens ekosistemų valdymo klausimuose. Susisiekite su mumis jei norėtume dalyvauti seminaruose.

Žuvų populiacijų būklė Lietuvos ežeruose

Kas įtakoja žuvų dydį ir gausumą Lietuvos ežeruose? Lietuvoje jau daug metų vykdomas ežerų monitoringas, kuriame renkami svarbūs ir vertingi duomenys. Šiame projekte siekiame apibendrinti dalį monitoringo rezultatų pritaikant įvairius statistinius modelius. Šios analizės tikslas - įvertinti kaip žvejyba, klimatas ir kitos sąlygos įtakoja žuvų rūšių gausumą ir dydį. Kaip pasikeitė žuvų dydžiai ežeruose, kaip tai įtakojo komercinės žvejybos ir gaudymo tinklais uždraudimas, ir kokios prognozės ateityje? Daugiau apie tyrimų rezultatus ir išvadas 2021 metų antroje pusėje skaitykite šiame tinklapyje.

Klimato kaita ir jos įtaka žuvų augimui, gausumui ir žvejybai

Kaip pasikeis žuvų augimas šylant klimatui ir ką tai reiškia žuvų populiacijų ir žvejybos prognozėms? Sparčiai šiltėjant klimatui keičiasi vandens temperatūra, trumpėjo ledo dangos laikotarpis. Plačiai žinoma kad vandens temperatūra stipriai veikia žuvų augimą. Lietuvoje atlikti ilgamečiai tyrimai Drūkšių ežere suteikia unikalią galimybę įvertinti kaip keitėsi žuvų augimas ir gausumas kylant, o vėliau, uždarius Ignalinos AE, krentant ežero temperatūrai. Taip pat siekiame išsiaiškinti kaip ledo dangos keitimasis įtakoja mėgėjiškos žvejybos sugavimus, kaip šiltėjantis vanduo keičia Lietuvos ežerų ir marių ekosistemas, ir ką tai reiškia tvariam ekosistemų valdymui. Daugiau informacijos – šiame puslapyje 2021 metų bėgyje.

Lydekai paliepus

Gamtos tyrimų centras
Akademijos st. 2, LT-08412, Vilnius
Top menu-circlecross-circle