Žvejų skaičiaus įvertinimas. Naudojame bepiločius orlaivius, vizualius tyrimus bei anoniminius asmeninių echolotų vartojimo duomenis. Per 2020 metus atlikome detalų žvejų skaičiaus įvertinimą Kauno mariose. Paskaičiavome kad nuo 2020 kovo iki 2021 kovo, Kauno mariose vyko apie 110 tūkstančių žvejybų (95% pasikliautinieji intervalai nuo 60 iki 230 tūkstančių). Šiuo metu tęsiame tyrimus Kauno mariose, kad įvertinti kaip žvejų skaičius pasikeitė 2021 metais. Taip pat tiriame ir keletą kitų ežerų, siekiant apskaičiuoti apytikslį žvejybų skaičių visoje Lietuvoje.

Žvejų sugavimų įvertinimas. Vien žvejų skaičiaus žinoti nepakanka, svarbu žinoti ir kiek žvejai vidutiniškai sugauna ir paleidžia žuvies. Per 2020-2021 įvykdėme keletą šimtų apklausų Kauno mariose, šiuo metu vykstame ir į kitus vandens telkinius. Kauno marių žvejybų skaičiaus ir sugavimų duomenys rodo kad per metus mariose pagaunama apie 100 tonų žuvies (dalis jų paleidžiama). Daugiausia sugaunama ešerių, karšių ir starkių, ir šios rūšys rodo lėčiausią populiacijos dydžio augimą po verslinės žvejybos uždraudimo 2013 metais. Bet šios rūšys taip pat nerodo populiacijos dydžio mažėjimo.

Tvarios mėgėjiškos žvejybos skatinimas. Prisidedame ruošiant informacinę medžiagą apie tvarią žvejybą ir piliečių mokslą – iliustruotos žvejybos taisyklės, trumpi filmukai, populiarūs straipsniai. Vystome žvejų piliečių mokslo programą, kuri padėtų rinkti duomenis apie žuvų populiacijų būklę Lietuvoje.

Ilgamečių mokslinio monitoringo duomenų analizė ir abipendrinimas. Ilgamečiai tyrimų duomenys yra svarbūs mokslui ir valdymui, o Kauno ir Kuršių mariose tyrimai yra vykdomi jau nuo XX amžiaus vidurio. Surinkome ir skaitmenizavome žuvų tyrimų duomenis nuo 1950-1960 metų ir šiuo metu atliekame ilgamečiais tyrimais paremtą pagrindinių žuvų rūšių (karšio, plakio, starkio, kuojos, ešerio) gausumo ir dydžių analizę. Mūsų tikslas - įvertinti kaip keitėse Kauno ir Kuršių marių ekosistemos per paskutinius 80 metų ir kas pasikeitė uždraudus komercinę žvejybą Kauno mariose.

Kokia yra dabartinė žuvų populiacijų būklė Kuršių mariose? Lietuvos tyrimai rodo kad starkio būklė yra bloga, o kitų rūšių visumoje gera arba patenkinama. Naudojame Gamtos Tyrimų Centro mokslinių tyrimų duomenis nuo 1992 metų ir taikome pridėtinės produkcijos modelius populiacijos būklės įvertinimui. Rezultatai buvo pristatyti seminare 2021m gegužės mėnesį, juos taip pat galite gauti čia.

Šiuo metu atliekame tyrimus remiantis ilgamečiais Kuršių ir Kauno marių duomenimis (nuo XX amžiaus vidurio) bei mėgėjiškos žvejybos sugavimų įvertinimu Kauno mariose. Siekiame nustatyti kurioms žuvų rūšims verslinė ir mėgėjiška žvejyba daro didžiausią įtaka, ar ši įtaka yra didesnė nei natūralus žuvų populiacijų atsinaujimo greitis. Rezultatai bus pristatyti 2022 metais, o tyrimams naudojami modeliai pateikti šio tinklapio skiltyje Modeliai. Mūsų tikslas – skaidrūs žuvų gausumo vertinimo būdai ir modeliai, kuriais tiek mokslininkai, tiek visuomenė galės įvertinti kaip dabartinis ir prognozuojamas žvejybos kiekis įtakoja žuvų gausumą ir žvejybos sėkmę. 2022 metų vasarą ar rudenį rengsime seminarą valdininkams paaiškinantį žuvų išteklių modelių privalumus ir trūkumus, ir jų pritaikymą vandens ekosistemų valdymo klausimuose. Susisiekite su mumis jei norėtume dalyvauti seminaruose.

Kas įtakoja žuvų dydį ir gausumą Lietuvos ežeruose? Lietuvoje jau daug metų vykdomas ežerų monitoringas, kuriame renkami svarbūs ir vertingi duomenys. Šiame projekte siekiame apibendrinti dalį monitoringo rezultatų pritaikant statistinius modelius ir siekiant įvertinti kaip žvejyba, klimatas ir kitos sąlygos įtakoja žuvų rūšių gausumą ir dydį. Kaip pasikeitė žuvų dydžiai ežeruose, kaip tą įtakojo verslinės žvejybos uždraudimas, ir ko laukti ateityje?