MOKSLUI

1. Mėgėjiškos žvejybos įvertinimas

Bendradarbiaudami su įmonėmis Thrust bei Deeper siekiame įvertinti kiek Lietuvoje ir Europoje yra žvejų, ir kaip keičiasi mėgėjiškos žvejybos pastanga metų bėgyje.

Daugiau informacijos: mokslinis straipsnis, duomenys ir programinis kodas GitHub, video YouTube, konferencijos pranešimas

Atlikome daug žvejų apklausų Kauno mariose siekdami įvertinti mėgėjiškos žvejybos poveikį. Mūsų duomenys rodo kad mėgėjiška žvejyba daro didelį poveikį karšių ir plėšrių žuvų (starkių, ešerių) populiacijoms ir tai paaiškina gana lėtą jų gausėjimą po verslinės žvejybos uždraudimo 2013 metais.

Daugiau informacijos: mokslinis straipsnis, duomenys ir programinis kodas GitHub, konferenijos pranešimas, stendinis pranešimas.

Kaip COVID-19 pandemija įtakojo mėgėjišką žvejybą keturiose Europos šalyse? Ar iš tiesų žvejų padaugėjo? Kaip šie pokyčiai mums leistų sukurti geresnes žvejybos taisykles?

Daugiau informacijos: konferencijos pranešimas, mokslinis straipsnis ruošiamas.

Mes taip pat sukūrėme išmaniųjų telefonų programėlę FishSizeProject ir kviečiame visus žvejus prisijungti prie piliečių mokslo. Kam reikalingas žvejų piliečių mokslas galima sužinoti šiame susitikime su žvejais, konferencijos pranešime, arba paklausius šį pranešimą apie žvejų svarbą vandens ekosistemų išsaugojime.

2. Dirbtinis intelektas, žvejyba ir naujas duomenų amžius

Bendradarbiaudami su įmonėmis Deeper, Angler’s Atlas, Fishial ir kitomis organizacijomis, mes vystome dirbtinio intelekto algoritmus žuvų rūšių ir dydžio nustatymui iš nuotraukų. Šie algoritmai ženkliai padėtų rinkti duomenis apie mėgėjišką ir nedidelės apimties žvejybą.

Daugiau informacijos: tarptautinis nuotolinis seminaras anglų kalba “Machine learning tools for species identification and fish size estimation in recreational and small-scale fisheries” (įrašas prieinamas per YouTube), mokslinis straipnis, speciali sesija pasauliniame kongrese World small scale fisheries congress Europe, programiniai kodai ir kita informacija mūsų GitHub paskyroje.

3. Modeliai ir duomenys žuvų populiacijų būklės vertinimui
Surinkome ir skaitmenizavome daug archyvinių duomenų (1950-1990 metų) apie žuvų tyrimus Kauno ir Kuršių mariose. Šis duomenų rinkinys padės mums geriau įvertinti ilgamečius žuvų populiacijų pokyčius ir žmogaus įtaką.

Daugiau informacijos: mokslinis straipsnis ir mūsų tinklapio duomenų puslapis.

Taikome įvarius žuvų populiacijų modelius, Kuršių ir Kauno marių žuvų būklės įvertinimui.
Daugiau informacijos: konferencijos pranešimas bei informacija mūsų tinklapio puslapyje Valdymui

Starkio (Sander lucioperca) populiacijų būklės vertinimas Europoje. Bendradarbiaujame su mokslininkais iš Estijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos, Vokietijos, siekdami įvertinti kaip klimato kaita ir žvejyba įtakoja vienos svarbiausių Europoje plėšrių žuvų gausumą. Publikacija ruošiama.

4. Dydžiu paremti ekosistemų modeliai
Kuriame dydžiu paremtą ekosistemos modelį Kuršių marių ekosistemai ir žuvų būklės įvertinimui. Tokie modeliai leidžia geriau suprasti skirtingų žuvų rūšių tarpusavio santykius ir tai, kaip vienos rūšies žvejyba, gali įtakoti kitas rūšis.

Daugiau informacijos: tarptautinis nuotolinis kursas “Size based ecosystem models with the R package mizer and applications for coastal and inland ecosystems” vykęs 2022 rugpjūčio mėnesį. Kurse dalyvavo beveik 60 žmonių iš visų penkių žemynų.

5. Klimato kaitos poveikis žuvų augimui: natūralus eksperimentas ir modeliai

Drūkšių ežeras yra unikalus pasaulyje klimato kaitos eksperimentas. Veikiant Ignalinos atominei elektrinei 1980-2004 metais ežero temperatūra ženkliai pakilo, o po elektrinės uždarymo vėl nukrito. Naudojant ilgamečių tyrimų duomenis, bandome suprasti kaip temperatūra įtakojo žuvų augimą ir ką tai reiškia prognozuojant klimato kaitos pasekmes žuvims.

Daugiau informacijos: konferencijos pranešimas.

Taip pat sukūrėme evoliucinį fiziologinį modelį, kurio dėka galima įvertinti kaip temperatūros įtaka žuvų mitybai, metabolizmui ir mirtingumui galėtų nulemti evoliuciškai tinkamiausią žuvų augimą. Šiuo modeliu bandome atsakyti į klausimą ar tikrai šiltesnėje temperatūroje visos žuvys bus mažesnės (trumpas atsakymas yra – ne).

Daugiau informacijos: mokslinis straipsnis (priimtas spaudai), programinis kodas ir duomenys GitHub paskyroje

6. Žuvų ir vėžiagyvių būklė Lietuvos ežeruose
Tiriame kaip Ponto-Kaspijos vėžiagyvių introdukcijos pakeitė Dusios ir kitų Lietuvos ežerų mitybinius tinklus. Taip pat vertiname kaip per pastaruosius du dešimtmečius ženkliai sumažėjo ežerų skaičius kuriuose gyvena ledynmečio reliktiniai ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti vėžiagyviai.

Daugiau informacijos: konferencijos stendinis pranešimas

Surinkome ir apibendrinome 10 metų žuvų tyrimų rezultatus beveik 300 Lietuvos ežerų. Vertiname ar uždraudus verslinę žvejybą žuvų populiacijų būklė pradėjo gerėti, ir kaip tai įtakoja mėgėjiška žvejyba. Daugiau informacijos artimiausiu metu.